suraukti

suraũkti, -ia (sùraukia Grdm), sùraukė tr. SD454, Q654, Sut, N, M 1. padaryti raukšlėtą (veidą, veido dalį), sutraukiant poodžio raumenis: Šiek tiek suraukęs kaktą, Juras atsakinėjo, nurodinėjo P.Cvir. Neapykanta suraukia jam veidą V.Krėv. Jis nosį suraukęs vaikščio[ja] J. Kajetonas, ją pamatęs, suraukia nosį ir nusisuka J.Paukš. Suraukti nosį B1028. Viršum surauktų antakių ant kaktos atsiranda raukšlė J.Dov. Dabar sùraukė kaktą, pamatęs pačią besičiupinėjant su vaikais Km. Suraukiu kaktą, susiraukiu R297. Neturime suraukti veidą! Vd. Ponas suraũkdavo kaktą kaip naginę Ar. Rėkia rėkia, rėkia rėkia, kaktą suraũkęs! Pc. Suraukė kaktą kai armoniką Švnč. Rūgštimas kaktą suraukė Krkl. Tatai darykim noriai ir su džiaugsmu, ne iž reikalo, … nei suraukta kakta DP492. ^ Supyko dėl baravyko, suraukė kaktą dėl menko daikto PPr419. Kad an kitų, tai kalbėtų plepėtų, o dabar tyli, suraũkę rūras Mžš. | refl.: Susiraukęs veidas N. Jo kakta truputį susiraukė J.Balč. ║ refl. Q48, B, R, K sutraukti veidą raukšlėmis (ppr. dėl kokio nemalonaus pojūčio, nepasitenkinimo, iš piktumo): Rukis rūkso susiraũkęs J. Susiraukiu SD143. Kap pasakiau, tep tai tep, ir sùsraukė kai šikna po triznai Vlk. Geriau būti linksmam, neduok dieve susiraũkusiam Kbr. Tegul tik katro pagalėlis bus atmestu, tuojaus vaikutis susiraukia V.Kudir. Ko jos susiraũks [gerdamos degtinę] – papratę Klvr. Išgėrė [degtinės] ir sùsraukė Eiš. Ai, net susraũkus juokias Km. Jis pasiklaupęsi ir pasigulė (paraštėje jis susiraukė) kaip levas ir kaip levienė, kas dręsa prieš jį stengtisi BB1Moz49,9. ^ Susiraukęs, kaip alų traukęs LTR(Grk). A, jis amžinai susiraukęs kap barono mašna Al. Susiraukė, lyg devyndrekio paragavęs Ukm. Susiraukęs kap devynios bėdos Gž. Susiraukęs (susraukęs Ds, Skdt) kaip devynios (penkios Pšl) pėtnyčios Kri, Šd, Grž, LTR(Šil), Krž, Vb, Šmk. Ko susiraũkus kaip devynios pėtnyčios? Gs. Tėvas kap pėtnyčia susraũkęs, neūtura Rš. Susiraũkęs kaip devynios pėtnyčios prieš subatą Ukm. Boba susraũkus kai penkios pėdnyčios Klt. Susiraũkusi kaip barščių giltinė Rm. Susiraukus kaip kumelė kąsti LTR(Mrs). Susraukus, kai linus braukus Tvr, Klt. Susiraukė, kaip musį perkandęs LTR(Krž). Susiraukė kaip naginė Krč. Susiraũkęs kaip (kai Gs) [sudžiūvus Krs] naginė Imb. Susiraũkęs kai pikčiurna Jrk121. Susiraukė, kaip rūgštulį kandęs M. Sùsraukė kai senos bobos šikna Nč. Ko susiraũkęs kaip debesys?! Dkš. Susiraukęs, ant snukio virvelę užnertum LTR(Šmn). Susiraukęs, kaip per subinę braukęs LTR(Grk). Susiraukęs, kaip (tartum Pšl) suodžius braukęs LMD(Lnkv). Susiraũkęs kaip sūrio drūčgalis Ds. Susiraukė kai šmarkštas Švnč. Susiraukęs visumet, lygu tūkstantį pamatęs Šts. Ta mūs merga susiraukus kaip vyža Plv. 2. suglamžyti: Kam tu tep labai sùraukei kepurę, kuo šventą dieną užsidėsi? Gž. | refl.: Sulytas rūbas greit susiraũkia Ds. Susraũkę rankovės Rod. ║ suraizgyti: Togdėl nevalgo surauktos gyslės vaikai Izrael, kuri yra and sumezgimo kulšies, iki šiai dienai Ch1Moz32,32. 3. refl. pasidaryti (paviršiui) nelygiam: Smarškos (tokie grybai) susraũkę, jų neseka valgyt Pls. Kaip tie lapai nusitrauks, ir kanapės susiraũks JD595. Pupos pernokusios, o žirniai jau susiraũkia, ir iš ankščių jų byrėt jau pradeda vaisius K.Donel. | Retai dvelkteli vėjelis, lyg pakutentas susiraukia (ima banguoti) vandenynas rš. 4. BB2Moz39,23 (paraštėje) siuvant padaryti raukšlelių, klosčių: Surauktas sijonas buvo siuvamas iš dviejų trijų palų Vkš. Nešiojimai – sijonai ilgūs su diržais, raukyliukai sùraukta Dgč. 5. Tv, Gs šnek. greitomis, negražiai susiūti, sutraukti (skylę): Sùraukei – gražiai lopelį reikėjo užsiūti Rdn. Sùraukė, sùraukė, ir eik – negražiai užsiuvo Krš. Bobos, suraukit pirštines, reikia miškan važiuot PnmR. Kaip naginė suraukta Šv. 6. pasiūti, padirbti (nagines): Tamsta sėsi ir surauksi nagines Sv. Paimk ir suraũk nagines Grz. Kur te priteks batų – suraũkia vaikam naginėles, ir gerai Všk. ║ sunaudoti siuvant: Visą karvės odą suraũksiu į nagines Kal. 7. Alv, KzR, Sv, Ds, Pc, Vkš šnek. greitomis, prastai, bet kaip pasiūti: Prastai pasiuvo, sùraukė, ir tiek Mrj. Kad sùraukė kalniokus, tai nei nešiot, nei žiūrėt Vžns. Gi čia mano boba suraukė pati vaikui šiokias tokias kelnytes Ssk. Suraukė kelnynas, tai jau ir svočka Švnč. Šį vakarą surauksiu kokius trejus marškinėlius Žb. Kad suraukė suknelę – nei dievui, nei žmogui Šmn. | refl. tr.: Seniau ir aš kokį ryzą susiraukdavau Pn. 8. refl. žr. užraukti 6 (refl.): Šįmet tie lytūs vis nesusiraũkia (nesibaigia) LKT200(Plv). 9. suskliausti: Skliautą suraũkti BŽ77. 10. šnek. godžiai išgerti: Ben du viedru karvė [v]andenio suraũkia Krd. 11. suvokti, mokėti: Nieko nesùraukia tie inžinieriai KzR.

◊ nósį suraũkti supykti: Pirmininkas sùraukė nósį ant manę Pc. Suraũkus nósį pralekia, neūtura Klt.

sùraukta kaktà nelinksmai, prastai nusiteikus (ką daryti): Svečius linksma širdžia ir nesuraukta kakta vaišino M.Valanč.

\ raukti; apraukti; atraukti; įraukti; išraukti; nuraukti; paraukti; persiraukti; priraukti; suraukti; užraukti